kiaulasnukis

kiaulasnùkis, -ė smob. (2) Šts menk. 1. kieno veidas panašus į kiaulės snukį: Aš tos kiaulasnùkės nevesiu Skr. Ji tikra kiaulasnùkė, tokia bjauri Skr. 2. begėdis, nepraustaburnis: Eik tu, kiaulasnùki, kaip tu šneki! Skr.